kvarbatkas — ×kvarbãtkas sm. ppr. pl. (2) žr. kvarbatka: Ant drobulių, ant abrūsų – kvarbãtkai, kutai Škn. Kas namų darbo – kvarbãtkai, kas kromo darbo – antaležai Škn … Dictionary of the Lithuanian Language
kvarbavimas — ×kvarbãvimas sm. (1) K, NdŽ → kvarbuoti: Dėl kvarbavimo arbatos vartoja degintą cukrų V.Kudir … Dictionary of the Lithuanian Language
ašaroti — ãšaroti, oja, ojo intr., ašaroti, oja, ojo 1. tekėti, plūsti ašaromis: Vėjas supūtė, ir pradėjo akys ãšarot Kp. Akys ašaroja (ãšaroja) prieš vėją einant Skr. | refl.: Akys ãšarojos man vakar J. Akys nesveikos, ašarojasi Ėr. 2. lieti ašaras,… … Dictionary of the Lithuanian Language
cibulinis — 2 ×cibulìnis, ė adj. (2) 1. svogūnams priklausantis: Cibulìniai laiškai Gs. Cibulìnė (svogūnų lukštų) kvarba geriau kanda nei ruda Rdm. 2. kuris svogūno spalvos, rudas: Gražiausias kiaušinis cibulinis (svogūno lukštais dažytas) Rdm … Dictionary of the Lithuanian Language
dumblinas — dum̃blinas, à adj. (3b) 1. K suteptas dumblu, sudumblintas: Parėjo visas dum̃blinas kap iš dumblo ištrauktas Dkš. Ratai tebėra dumblinì, kaip vežėm dumblą KlvrŽ. Girtas visas dum̃blinas atėjo J. Dangun nukakęs, pasijunta anąja dumblinąja… … Dictionary of the Lithuanian Language
fernicas — fer̃nicas (vok. dial. fernitz) sm. sing. (1) KII1, fernicas (1) dažymo aliejus, pokostas: Kvarba su fer̃nicu geriau pritraukia Gs. Su fernicu primirkiau tekinius – laikys Vvr … Dictionary of the Lithuanian Language
geltas — 3 gel̃tas, à adj. (4) gelsvas, geltonas: Gel̃tas arklys KI508. Apynių gel̃tos spurgos J. Geltaĩs plaukais mergelė Kv. Tai sušukuotų geltùs plaukelius Ad. Pavyto vainikas už geltų kaselių JD719. Ko rūdys žiedelis ant baltų rankelių, ko rasos… … Dictionary of the Lithuanian Language
išleisti — SD417 I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti. 1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išleidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išėsti — tr. K; SD412, R43 1. viską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išėdė tešlą Š. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išėdė Slnt. Galvijai išėdė mūsų burokus Ds. Jis (lokys) avilius išardo ir korius išėda Blv. | refl.: Ganykla teip išsiėdė… … Dictionary of the Lithuanian Language
kandus — kandùs, ì adj. (4, 3) K; B 1. kuris kanda: Tai kandùs šuva, tegu jį nogla tokį! Bgt. Ot kandžios musės,– a tik ne prieš lietų! Pn. Musės labai kandžios Ėr. Tokie kañdūs, kaip žvėrys Dgl. kañdžiai adv. DŽ skaudžiai: Kandžiai įkando šuo Šts. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language